Tai knyga, kurią skaitai likęs su savimi, bent man, reikalinga buvo ramybė ir tyla. Ilgokai skaičiau, nes autoriaus mintys, citatos privertė mąstyti, galvoti, sutikti arba prieštarauti, į daugelį dalykų pažvelgti naujai, kitaip. O tie retoriniai klausimai: „Ar verta tempti iš paskos ar širdyje tai, ko nepakeisi? Ar neverčiau būtų iš to pasimokyti ir atsikračius naštos lengviau eiti į priekį? ir t.t. Okiek gražių minčių: „Savigaila - tai ne meilė. , nes gailėdami savęs, užuot darę pažangą, ėję į priekį, sukame ratu“, „Pakantumas nėra abejingumas, jei atsižvelgiame į kitą ir kitokį žmogų“, „Mūsų dvasinis gyvenimas - tai kopimas į kalną“, „Babelio bokštas - tai ribotos žmogaus išminties be Dievo simbolis“, „Jei žmogus jaučiasi atsakingas, jis yra aktyvus. O aktyvus žmogus yra kūrybiškas“ ir t.t. O labiausia patiko šiuolaikiškumas: „Kiekvienas turime viduje asmeninę biblioteką. Ten prirašyta failų, apie kuriuos ir patys užmiršome. Jei jie nebeveikia, nes parašyti prieš trisdešimt ar keturiasdešimt metų, nebepasiekia, neužkabina vidinių programų, nesujaudina, nesuvirpina, matyt, neaktualūs. Todėl atnaujinkime savo įrangą ir keiskime naršykle ir kt. Tad manau, ši knyga kviečia į Kelionę, įpila naujų žarijų, kad tas vidinis pasaulis vėl rusentų, o gal ir suliepsnotų.