Jaudinanti ir priverčianti susimąstyti istorija.

Nepaprastai stipru. Vėžys iš vidaus. Trisdešimt šešerių neurochirurgas stojo prieš mirtį, tyrinėjo ją ir priėmė ją: ir kaip gydytojas, ir kaip pacientas. Didvyriška krauju ir nesėkmėmis aplaistyta gydytojo atsakomybės dvasia. Šioje knygoje gydytojas, susirgęs vėžiu, pasakoja apie savo tikrą gyvenimą abejose pusėse - ir kaip gydytojo ir kaip paciento. Ant savo pečių užsivertus kito žmogaus kryžių, kartais jo svoris gali sugniuždyti. Ir kiek mažai gydytojai supranta, kokį pragarą tenka iškęsti jų pacientams. Sunki liga nekeičia gyvenimą, o jį sulaužo. Gydytojo žodžiai gali nuraminti protą, taip kaip neurochirurgo skalpelis gali pagydyti smegenų ligą, tačiau ligonio abejonės ir ligos pėdsakai - tiek emociniai, tike fiziniai - lieka.

Knyga reikalauja pasiruošimo ją skaityti, tačiau tikrai palietė mane, kartu ji ir sunki, užtrukau ją skaitydama. Ir iš tiesų knyga parodo, kaip kartais nemokame įvertinti savo gyvenimo ir nepagalvojame koks trapus jis gali būti...

Tai knyga - memuarai. Knyga, kuri dvelkia nuoširdumu, atvirumu, priverčia stabtelėti ir prisiminti, kad gyveni ir nežinai, kada tave užpuls liga. Bet labiausia jaudina autoriaus požiūris į savo profesiją, daktaro ir ligonio santykius,koks svarbus artimųjų palaikymas ir kaip pakeičia ne tik sergančiojo, bet ir jo artimųjų gyvenimus, kad sunki liga nepalaužė ir nenugalėjo pasiryžimo dirbti, operuoti, gyventi, tas begalinis noras gyventi, išlikti žmogumi iki paskutinės minutės. „Mirtis - vienkartinis įvykis, bet gyventi su nepagydoma liga - tai procesas.“

STIPRU. VERTA KIEKVIENAM
Gyvenimas susidedantis iš dramos, psichologijos ir viską apimančios filosofijos.