„Knygų gelbėtojai Vilniaus gete“ – istorinis kūrinys pasakojantis apie Vilniaus gete veikusią „Popieriaus brigadą“, kurios nariai rizikuodami savo gyvybėmis bandė išsaugoti knygas, dokumentus bei kitus žydų kultūrą simbolizuojančius daiktus.Knygoje didžiausias dėmesys skiriamas penkioms asmenybėms, kūnu ir dvasia kovojusiems už tuomet utopine laikytos idėjos įgyvendinimą – Šmerkė Kačerginskis, Zeligas Kalmanovičius, Rachelė Krinski, Hermanas Krukas bei Abraomas Suckeveris. Tačiau jie nebuvo vieninteliai – skaitant susidaro įspūdis, kad dauguma Vilniaus žydų buvo pasiryžę paaukoti viską dėl kultūros išsaugojimo ateities kartoms, nes patys jau buvo susitaikę praradę dabartį, praradę gyvenimą.Po šios knygos daugybė Vilniaus vietų turės kitokią reikšmę: Paneriai – masinio žudymo mėsmalė, senamiestis – getas, o jo pastatai primins kitokias, į atmintį įsirėžusias ten gyvenusių, kentėjusių ir už savo ateitį ir kultūrą kovojusių žmonių istorijas. Pavyzdžiui, kokią paslaptį ir istoriją slepia Vivulskio g. 18? O Šiaulių g. 6? Dabar jau žinau. Šie bei kiti pastatai dabar pasakoja istoriją, kuri taip giliai įsirėžė į atmintį.Šią knygą galėčiau prilyginti emociniam atominės bombos sprogimui... Protu nesuvokiama, ką žmonės aukojo gete, kad tik išsaugotų dalelę savo kultūros, dalelę savasties. Ši knyga ar bent jau jos ištraukos turėtų būti įtrauktos į istorijos pamokų rekomenduojamos perskaityti literatūros sąrašą, nes tik kalbėdami apie praeities žiaurumą ir mokydami ateinančias kartas galime pakeisti ateitį, kad daugiau niekada tokie dalykai nepasikartotų prieš jokią kitą žmonių grupę. „Pasibaigus renginiui, jauna žurnalistė uždavė Rachelei klausimą. Kodėl ji rizikavo gyvybe dėl knygų? Nė nesusimąsčiusi, ši atsakė: ‘Tuomet nemaniau, jog mano gyvybė priklauso man. Manėme, kad galime šį tą nuveikti ateities labui.‘ “.