Serijos "Jausmų klasika" knyga jau nuo pat pradžių leidžia suprasti, kad tai nebus saldus istorinis meilės romanas. Tai bus romanas apie kitokius jausmus; gal kiek neįprastus ar ne visada palankiai priimamus, tačiau vis tiek intriguojančius.Knyga pakankamai įdomi ir įtraukianti, tačiau ne ta, kurią norisi "suvalgyti" vienu prisėdimu.Romanas apie vyresnę moterį, kuri užmezga intymų ryšį su dvigubai jaunesniu vaikinu. Siužetas vyksta dvidešimtojo amžiaus trečiajame dešimtmetyje, tad laikotarpis istorijai prideda tik dar daugiau pikantiškumo.Į akis vis krito nepagarbus Teresos kreipimasis į meilužį "Berniūkšti". Jau ir taip amžiaus skirtumas kone dvigubas, ar būtina tai vis priminti?.. Netikiu, kad ir jam buvo malonu tai girdėti. Visgi pabaigoje nustebino Teresos poelgis su meilužiu. Netikėtas, bet labai garbingas ir išmintingas.Oktaviano personažas paliktas per daug paslaptingas. Norėjosi, kad jo personažas labiau atsiskleistų.Pabaigoje perskaičius autorės pastabas pagalvojau, kad man tikriausiai būtų labiau patikusi knyga be paslaptingų žmogžudysčių.