"Pamanyti tik, guliu išmatuose, o galvoju apie krikštą ir apie Dievą… Nieko, Dievas turbūt nesupyks. Dievas turbūt pratęs, kad apie Jį žmonės pradeda galvoti dažniausiai tik įklimpę į šūdą. Dažniausiai – savo paties pridarytą."Apie knygą jau parašė visi rimti tinklaraštininkai ir apžvalgininkai, tad nieko labai naujo neatskleisiu, tik tiek, kad stoju į jų liaupsių šiam kūriniui gretas ir ploju autorei. Tai, ką ir kaip rašo K. Sabaliauskaitė man yra tikrai meistrystė ir didžiulis darbas, paremtas išsamia ir gilia autentiškų šaltinių analize. Kalbos stilius, raiška ir visos detalės apgalvotos taip, kad tikrai pamiršti, jog rankose – XXI a. žmogaus parašyta knyga, nes visiškai atsirandi XVII-XVIII a. Rusijoje.Knyga turtinga istorijos ne tik pačios carienės gyvenimo, bet ir to meto aplinkos, šalies. Neįmanoma nepastebėti nuolatinio Rytų ir Vakarų lyginimo, Europos ir Rusijos pasaulių. Knygoje aprašomas laikotarpis yra tas, kai caras Petras bandė skintis tą langą į Europą, įvesti kitą laiko matavimo sistemą, etiketo taisykles, „atsivežti kultūrą“. Vyksta karas su švedais ir turkais. Sunkios Sankt Peterburgo miesto statybos. Neįmanoma nepastebėti, kaip subtiliai rašytojai pavyko atskleisti tai, kaip Rytai atsilieka nuo Vakarų. Ne tik madose, ne tik užstalės etiketo prasme, bet ir statybų, religijos (kur žmonės yra ne Dievo vaikai, o vergai). Nenorėčiau išsiplėsti ir atimti skaitymo malonumo, todėl galėčiau tik teigti, kad knyga yra puiki ne tik kaip meninis kūrinys, bet ir pažintinis. Tai tarsi labai įdomi ekskursija į to meto Rusiją, Rytų ir Vakarų mentalitetų sandūrą.Rekomenduoju šią knygą turbūt kiekvienam, nes tie, kas mėgsta istoriją, neabejoju, kad ją skaitys ir taip. Čia yra visko: meilės, karo, dramos, išdavystės, religijos, sąmokslo ir slapukavimų, humoro. Viskas apgalvota ir susiję. Labai laukiu antros dalies ir prieš ją, manau, šią būtinai skaitysiu dar kartą.
Kategorijos
