Knygos Petro imperatorė kaina, atsiliepimai

Kristina Sabaliauskaitė "Petro imperatorė""Tik žmogaus gyvenime taip nebūna - kol galėtumei džiaugtis, vis ko nors trūksta, vis kokios kliūtys. Kai ateina išsipildžiusių norų akimirka - jau esi paparasčiausiai per senas"Jekaterina IVos tik pasirodė ši knyga, buvau pasiryžuso ją perskaityti, kai tik nuslūgs visas bumas... bet.. gavosi taip, kad knygą teko perskaityti daug anksčiau nei planavau.Labai bijojau, kad knyga mane tiesiog nuvils ir neprilygs šios autorės "Silva Rerum" sagai. Autorė dar kartą meistriškai valdo pasakotojos talentą ir plunksną.Pasakojimas pradedamas pasakoti labai neįprastai - paskutinę Rusijos imperatorės Jekaterinos I gyvenimo parą. Kiekvienai likusiai valandai skirtas vienas skyrius. Jekaterina I pasakoja pirmuoju asmeniu, realiu laiku ir kartu atskleidžia praeities įvykius.Tai nepaprastos moters gyvenimo istorija, kurioje labai daug skausmo, nusivylimų, baimių ir netikrumo. Jauna likusi našlaite Marta Elena Skowronska greitai supranta, kad jos gyvenimas priklauso tik nuo jos pačios. Knygos herojė buvo viskuo: skalbėja, tarnaite, karo belaisvė ir sekso verge. Sunku buvo skaityti apie karo baisumus, apie visišką bejėgystę apsiginti ir siaubingą suvokimą, kad esi priklausoma nuo kažko kito malonės ir kaip gerai mokėsi kažkam įsiteikti. To istorijos vadovėliai nepasakoja.Ir kartu tai, meilės istorija. Tarp moters ir dviejų ją mylėjusių vyrų. Tik ta meilė toksiška... visi ieško naudos: vieni galimybės išlikti, kiti parodyti savo galią ir jėgą, treti tiesiog iškilti. Nors skaitant knygą, negali nepastebėti, kad tiek caras Petras I, tiek kunigaikštis Aleksandras Menšikovas tikrai nebuvo abejingi Jekaterinai I. Abu buvo labai svarbūs jos gyvenime: su vienu sukūrė šeimą ir turėjo būrį vaikų, kitas šalia jos buvo iki pat pabaigos.Taip, knyga, nėra labai lengva emociškai, ir istoriškai reikia būti pasikausčiusiam.. skaičiau daug ir googlinau daug ?:) bet buvo labai įdomu. Labai vertinu knygas, kurios pasakoja apie to laikotarpio kasdieninį gyvenimą.Petro I Rusija... kaip jis ją reformavo... koks buvo jis pats... su savo įdomis, norais, ligomis ir silpnybėmis.. kartais žmogiškas ir dažnai monstras.. Visai kitoks nei istorijos vadovėliuose..Kaip istorikei, man labai patiko skaityti apie XVIII a. pradžios įvykius, kurie neaplenkė Abiejų Tautų Respublikos ir Europos. Dažnai knygoje minimos Lietuvoje gerai žinomos vietos.Knygos pasakojimo stilius nenuobodus, įtraukiantis, sakinių struktūra labai normali. Nereikėjo galvoti, kada pagaliau pasibaigs skyrius.Pabaigai reikia paminėti, kad man buvo daugokai keiksmažodžių... bet bendro vaizdo man jie negadina..Knygą labai rekomenduoju skaitytojams, kurie nori gyvo pasakojimo, domisi istorija ir nori pažvelgti į Rusijos imperijos praeitį iki Didžiojo Reformatoriaus Petro I padaryto didelio darbo.Laiksiu II knygos su nekantrumu :)

"Pamanyti tik, guliu išmatuose, o galvoju apie krikštą ir apie Dievą… Nieko, Dievas turbūt nesupyks. Dievas turbūt pratęs, kad apie Jį žmonės pradeda galvoti dažniausiai tik įklimpę į šūdą. Dažniausiai – savo paties pridarytą."Apie knygą jau parašė visi rimti tinklaraštininkai ir apžvalgininkai, tad nieko labai naujo neatskleisiu, tik tiek, kad stoju į jų liaupsių šiam kūriniui gretas ir ploju autorei. Tai, ką ir kaip rašo K. Sabaliauskaitė man yra tikrai meistrystė ir didžiulis darbas, paremtas išsamia ir gilia autentiškų šaltinių analize. Kalbos stilius, raiška ir visos detalės apgalvotos taip, kad tikrai pamiršti, jog rankose – XXI a. žmogaus parašyta knyga, nes visiškai atsirandi XVII-XVIII a. Rusijoje.Knyga turtinga istorijos ne tik pačios carienės gyvenimo, bet ir to meto aplinkos, šalies. Neįmanoma nepastebėti nuolatinio Rytų ir Vakarų lyginimo, Europos ir Rusijos pasaulių. Knygoje aprašomas laikotarpis yra tas, kai caras Petras bandė skintis tą langą į Europą, įvesti kitą laiko matavimo sistemą, etiketo taisykles, „atsivežti kultūrą“. Vyksta karas su švedais ir turkais. Sunkios Sankt Peterburgo miesto statybos. Neįmanoma nepastebėti, kaip subtiliai rašytojai pavyko atskleisti tai, kaip Rytai atsilieka nuo Vakarų. Ne tik madose, ne tik užstalės etiketo prasme, bet ir statybų, religijos (kur žmonės yra ne Dievo vaikai, o vergai). Nenorėčiau išsiplėsti ir atimti skaitymo malonumo, todėl galėčiau tik teigti, kad knyga yra puiki ne tik kaip meninis kūrinys, bet ir pažintinis. Tai tarsi labai įdomi ekskursija į to meto Rusiją, Rytų ir Vakarų mentalitetų sandūrą.Rekomenduoju šią knygą turbūt kiekvienam, nes tie, kas mėgsta istoriją, neabejoju, kad ją skaitys ir taip. Čia yra visko: meilės, karo, dramos, išdavystės, religijos, sąmokslo ir slapukavimų, humoro. Viskas apgalvota ir susiję. Labai laukiu antros dalies ir prieš ją, manau, šią būtinai skaitysiu dar kartą.

Kristina Sabaliauskaitė "Petro imperatorė""Tik žmogaus gyvenime taip nebūna - kol galėtumei džiaugtis, vis ko nors trūksta, vis kokios kliūtys. Kai ateina išsipildžiusių norų akimirka - jau esi paparasčiausiai per senas"Jekaterina IVos tik pasirodė ši knyga, buvau pasiryžuso ją perskaityti, kai tik nuslūgs visas bumas... bet.. gavosi taip, kad knygą teko perskaityti daug anksčiau nei planavau.Labai bijojau, kad knyga mane tiesiog nuvils ir neprilygs šios autorės "Silva Rerum" sagai. Autorė dar kartą meistriškai valdo pasakotojos talentą ir plunksną.Pasakojimas pradedamas pasakoti labai neįprastai - paskutinę Rusijos imperatorės Jekaterinos I gyvenimo parą. Kiekvienai likusiai valandai skirtas vienas skyrius. Jekaterina I pasakoja pirmuoju asmeniu, realiu laiku ir kartu atskleidžia praeities įvykius.Tai nepaprastos moters gyvenimo istorija, kurioje labai daug skausmo, nusivylimų, baimių ir netikrumo. Jauna likusi našlaite Marta Elena Skowronska greitai supranta, kad jos gyvenimas priklauso tik nuo jos pačios. Knygos herojė buvo viskuo: skalbėja, tarnaite, karo belaisvė ir sekso verge. Sunku buvo skaityti apie karo baisumus, apie visišką bejėgystę apsiginti ir siaubingą suvokimą, kad esi priklausoma nuo kažko kito malonės ir kaip gerai mokėsi kažkam įsiteikti. To istorijos vadovėliai nepasakoja.Ir kartu tai, meilės istorija. Tarp moters ir dviejų ją mylėjusių vyrų. Tik ta meilė toksiška... visi ieško naudos: vieni galimybės išlikti, kiti parodyti savo galią ir jėgą, treti tiesiog iškilti. Nors skaitant knygą, negali nepastebėti, kad tiek caras Petras I, tiek kunigaikštis Aleksandras Menšikovas tikrai nebuvo abejingi Jekaterinai I. Abu buvo labai svarbūs jos gyvenime: su vienu sukūrė šeimą ir turėjo būrį vaikų, kitas šalia jos buvo iki pat pabaigos.Taip, knyga, nėra labai lengva emociškai, ir istoriškai reikia būti pasikausčiusiam.. skaičiau daug ir googlinau daug ?:) bet buvo labai įdomu. Labai vertinu knygas, kurios pasakoja apie to laikotarpio kasdieninį gyvenimą.Petro I Rusija... kaip jis ją reformavo... koks buvo jis pats... su savo įdomis, norais, ligomis ir silpnybėmis.. kartais žmogiškas ir dažnai monstras.. Visai kitoks nei istorijos vadovėliuose..Kaip istorikei, man labai patiko skaityti apie XVIII a. pradžios įvykius, kurie neaplenkė Abiejų Tautų Respublikos ir Europos. Dažnai knygoje minimos Lietuvoje gerai žinomos vietos.Knygos pasakojimo stilius nenuobodus, įtraukiantis, sakinių struktūra labai normali. Nereikėjo galvoti, kada pagaliau pasibaigs skyrius.Pabaigai reikia paminėti, kad man buvo daugokai keiksmažodžių... bet bendro vaizdo man jie negadina..Knygą labai rekomenduoju skaitytojams, kurie nori gyvo pasakojimo, domisi istorija ir nori pažvelgti į Rusijos imperijos praeitį iki Didžiojo Reformatoriaus Petro I padaryto didelio darbo.Laiksiu II knygos su nekantrumu :)

"Pamanyti tik, guliu išmatuose, o galvoju apie krikštą ir apie Dievą… Nieko, Dievas turbūt nesupyks. Dievas turbūt pratęs, kad apie Jį žmonės pradeda galvoti dažniausiai tik įklimpę į šūdą. Dažniausiai – savo paties pridarytą."Apie knygą jau parašė visi rimti tinklaraštininkai ir apžvalgininkai, tad nieko labai naujo neatskleisiu, tik tiek, kad stoju į jų liaupsių šiam kūriniui gretas ir ploju autorei. Tai, ką ir kaip rašo K. Sabaliauskaitė man yra tikrai meistrystė ir didžiulis darbas, paremtas išsamia ir gilia autentiškų šaltinių analize. Kalbos stilius, raiška ir visos detalės apgalvotos taip, kad tikrai pamiršti, jog rankose – XXI a. žmogaus parašyta knyga, nes visiškai atsirandi XVII-XVIII a. Rusijoje.Knyga turtinga istorijos ne tik pačios carienės gyvenimo, bet ir to meto aplinkos, šalies. Neįmanoma nepastebėti nuolatinio Rytų ir Vakarų lyginimo, Europos ir Rusijos pasaulių. Knygoje aprašomas laikotarpis yra tas, kai caras Petras bandė skintis tą langą į Europą, įvesti kitą laiko matavimo sistemą, etiketo taisykles, „atsivežti kultūrą“. Vyksta karas su švedais ir turkais. Sunkios Sankt Peterburgo miesto statybos. Neįmanoma nepastebėti, kaip subtiliai rašytojai pavyko atskleisti tai, kaip Rytai atsilieka nuo Vakarų. Ne tik madose, ne tik užstalės etiketo prasme, bet ir statybų, religijos (kur žmonės yra ne Dievo vaikai, o vergai). Nenorėčiau išsiplėsti ir atimti skaitymo malonumo, todėl galėčiau tik teigti, kad knyga yra puiki ne tik kaip meninis kūrinys, bet ir pažintinis. Tai tarsi labai įdomi ekskursija į to meto Rusiją, Rytų ir Vakarų mentalitetų sandūrą.Rekomenduoju šią knygą turbūt kiekvienam, nes tie, kas mėgsta istoriją, neabejoju, kad ją skaitys ir taip. Čia yra visko: meilės, karo, dramos, išdavystės, religijos, sąmokslo ir slapukavimų, humoro. Viskas apgalvota ir susiję. Labai laukiu antros dalies ir prieš ją, manau, šią būtinai skaitysiu dar kartą.