Paslaugus, užjaučiantis, humaniškas. Džentelmenas, bet tuo pat metu ir serijinis NUSIKALTĖLIS. Taip, taip, taip. Skamba nerealiai, bet, pasirodo nuotykių troškimas gali užauginti ir patriotinį banditėlį. Paklausite, kaip ar kodėl? Vis tik, ne visi nusikaltėliai šiuo keliu pasuka tikėdamiesi tik lengvų pinigų, lengvo gyvenimo, ne visi yra žiaurūs, pikti, agresyvūs ar beraščiai. Egzistuoja štai ir džentelmenai kaip Džonis. Ne visai Robinas Hudas, bet sugretinimų galima rasti. Adrenalino jam reikia kaip duonos, o geriausias būdas jį prisišaukti - plėšti seifus. Ir, ne veltui čia paminėtas Robinas Hudas ar pateiktas epitetas - patriotinis nusikaltėlis. Džonis NIEKADA nesilauš į paprastų ar mažaturčių žmonių erdvę, jį domina tik dideli mastai. Tokie dideli, kad II pasaulinio karo metais savo nuotykių troškimų dėka gavo komandoso žaliąją beretę ir kuo puikiausiai atliko savo savanorišką tarnybą. O kai nuotykių dvasia išblėso, ištęsėjęs pažadus Tėvynei, Džonis grįžo į savo "normalų" gyvenimą. Ieškoti nuotykių ir savotiškos teisybės! Knietėjo jam ne tik seifus plėšti, bet ir bandyt laimę bėgant iš įkalinimo įstaigų. O per savo gyvenimėlį "kraustėsi" jis tikrai DAUG. Tiesa, iš kalėjimų bėgo ne todėl, kad norėjo į laisvę, bet dėl to, kad mėgavosi pačiu procesu. Beprotiška! Bet toks jau tas Džonis, na, arba Jonas. Kaip patinka. Pasirodo, legendinis niekšelis - emigrantų lietuvių sūnus! REKOMENDUOJU perskaityti knygą ir dar labiau sujaukti jausmus, išteisinti, nuteisti ir galiausiai pabėgti iš viso šio vertinimo reikalo lyg Džioniui iš kalėjimo.
Kategorijos
