Labai gera knyga.Nuostabi istorija su sodriomis humoro priemaišomis apie skausmą netekus artimo mylimo žmogaus, vienišumą, kai jauties nereikalingas, nes suėjus pensiniam amžiui esi maloniai išprašomas "eiti pailsėti prie televizoriaus", ir svetimus žmones, kurių netikėtai ir prieš tavo valią, bet vis dėlto, atsiranda tavo kelyje, o jie vis įkyriai primena, kad esi svarbus ir reikalingas.Tekstas nesudėtingas, konkretus - turbūt būtent taip siekiama didesnės įtaigos dedant svarbiausius vertybinius akcentus, nesistengiant skaitytojo klaidinti literatūrinės raiškos labirintuose, o lietuviškas švedų autoriaus kūrinio vertimas iš tiesų vertas pagyrimo - visos humoro detalės atskleistos subtiliai apmąstant knygos skaitytojo pasaulėžiūrai ir kalbos leksikai būdingus niuansus - knygą paėmusius privers ne kartą nusišypsoti.