Labai ilgai ieskojau informacijos, kaip zmogus jauciasi sergantis onkoligine liga. Nepabuves kito “kailyjje”, nesuprasi. O man taip reikejo, susirgo anyta, nezinojau nei ka jai pasakyt, nei kaip reaguoti i jos blogas nuotaikas... kol neperskaiciau sitos knygos. Autore apraso kiekviena chemoterapijos kursa, kaip jaucias, savo mintis... taip aiskiai kad as ja net fiziskai jauciu. Gal kam pravers? Jei turit artimuju kurie serga, ir nelabai megejai atsiverti. (P.S. Labai laukiu 2 dalies).