Žinote, o viskas nėra taip blogai, kaip įsivaizduojame. Yra kiek blogiau.Tik ir trokštu su Jumis aptarti visas perskaitytas detales. Visas naujienas, su kuriomis susidūriau. Taip, daug ką galimai prisiminsite iš mokyklos laikų, tačiau aš pats buvau pakankamai prastas mokinys, žinios galvoje užsilikdavo neilgai. Pavyzdžiui, atrodo tik šiandien sužinojau, kad anksčiau, kai buvome viena graži plokštė, vadinoma „Pangėja“. Hm ..Bet, ar žinote ir įsivaizduojate, kas galėtų būti „Naujoji Pangėja“?Šioje knygoje yra be proto daug detalių, kurios svarbios ir atkreiptinos. Taip ir norėčiau paspausti mygtuką, kuris leidžia išdėstyti skirtingus teiginius papunkčiui. Tačiau ne iš manęs turėtumėte išgirsti tai, o iš autorės Elizabeth Kolbert, kuri praleido tikrai nemažai laiko ir energijos tam, kad galėtų mums papasakoti apie tai, kas vyksta ir kaip atrodo pasaulis už mūsų akiračio. Apie tai, su kokiomis problemomis susiduria mums visiems gerai pažįstamos varlės (žinojote, kad jos dažnai patiria širdies smūgį?)?;Kokią įtaką mūsų pasauliui turi Jupiterio ir Saturno gravitacijos?;Kuriose Žemės vietose iki šiol yra įspaudų nuo paskutinio apledėjimo proceso ir iki šiol vyksta atsigavimas?;Ir Antarktidoje buvo/yra ne tik ledo, bet ir tai, kas tinkama šiltų šalių klimatui?;Kokie buvo prieš tai įvykę penki išnykimai mūsų planetoje?;Šikšnosparniai, kur Jūs? Sliekai, iš kur Jūs? Varnėnai Amerikoje, kaip? Kas tiek „baltaodžių pėdsakai“?;Apskritai, kas vyksta?Nei istorija, nei romanas, bet ir ne mokslinis traktatas. Prisipažinsiu, daug ką sužinojau kaip naują faktą, daugelį vietų ir prisiminiau, tačiau daug kam naudojau ir papildomą informacijos šaltinį – internetą. Ir tikrai ne dėl to, kad pačioje knygoje tai būtų pateikta pernelyg probrėkšmais, o todėl, kad norėjau vizualizuoti, išplėsti akiratį tam tikromis temomis labiau. Didelė vertybė, kai knyga pateikia ne tik koncentruotą informaciją, bet ir leidžiasi į diskusiją su pačiu skaitytoju. Ir domėtis papildomai nėra blogai, atvirkščiai! Taip, tikrai žinojau, kad koralai yra nepaprastai svarbus ir didingas organizmas mūsų planetoje, tačiau niekada nežinojau, koks ypatingas veiksmas įvyksta vieną kartą metuose ypatingu laiku ypatingomis aplinkybėmis. Autorė turėjo užmojį pademonstruoti, kurioje šiuo metu mes stadijoje esame. Priminti tai, su kuo buvome susidūrę ir tai, kas jau galimai vyksta. Daugybė hipotezių, mokslo daktarų, gamtos atstovų ir kitų asmenybių, su kuriais ji leidosi į daug ką parodysiančią kelionę. Kartais pasižymiu siauraprotiškumu. Tik perskaičius knygą pasidarė aišku, kad filmo pavadinimas „Juros periodo parkas“ nėra apie mums gerai pažįstamą jūrą , o apie baisų momentą, kai nuo žemės paviršiaus buvo šluojama didžioji gyvūnijos ir augalijos dalis. Tarp kitko, trumpas momentas, pasiskolintas iš knygos – ir aš kartais norėčiau kalbėti apie „augalus taip, kaip kiti – apie kino žvaigždes. Vieną medį jis pavadino „charizmatišku“. Kiti buvo: „mirk iš juoko“, „trenktas“, „gudrus“, „sumanus“ ir „nuostabus“.“ Ir pritariu C. Darwinui – tarp manęs ir kitų organizmo skirtumo nėra. Aš nesu reikšmingesnis. Visada skeptiškai žiūrėjau į rūšiavimą. Tikėjau jo prasmingumu, tačiau abejojau, kad po manęs tie, kas apsiims išvežti šiukšles, tęs mano pradėtą darbą. Ką jau kalbėti apie tai, kad tam nebuvo vietos – rūšiavimo konteinerių. Ir prieš kelias savaites priešais namus „įkasė“ rūšiavimui skirtas šiukšliadėžes. Sukūrė sąlygas rūšiuoti, tad kitą dieną namuose virtuvės patalpas okupavo daugybė skirtingų maišelių ir dėžių, kurie padėtų rūšiuoti. Nors daugelis dalykų vyksta lėtai, tačiau pokyčius galima pradėti ir nuo savęs nelaukiant.Rekomenduoju visiems, kas domisi, tiki ir myli mūsų planetą - juokiasi ir verkia, giria ir peikia, jaučia dėkingumą ir nuostabą. Jeigu mėgstate diskusijas ne tik su šalia esančiais, bet ir su savimi pačiais. Stebėsitės, atrasite, pyksite ir, tikiu, šypsositės ir imsitės.„Šeštasis išnykimas“ – sveikas ir teisingas požiūris į tai, kas buvo nutikę ir tai, link ko mes kryptingai judame.
Kategorijos
