Sunki knyga. Tema įdomi, bet bereikalingai užgriozdinta šimtais vardų ir pavardžių (daugumą jų reikėtų gūglinti Gūglėj, norint perprasti autoriaus mintį, jauties lyg skaitytum knygą egzotiška kalba ir verstum su žodynu kas antrą ar trečią žodį), nuo kurių po keliasdešimties puslapių ima ne juokais vimdyti.Įstrigo palyginimas: "Tą naktį aš ilgai vaikštinėjau Ronos pakrante ir mąsčiau apie Žaną Žirodu, Koletę, Marivo, Verleną, Karolį Orleanietį, Morisą Sevą, Remi Belo ir Kornelį. Šalia jų atrodau kaip atžagareivis. Tiesiog niekingai. Prašau jų atleidimo, kad pasaulį išvydau Il de Franse, o ne Vilniuje, Lietuvoje. Vos išdrįstu rašyti prancūziškai, ta elegantiška kalba po mano plunksna ima dvokti puvėsiais..." :)
Kategorijos
