Labiausiai mėgstu tas knygas, kurių nepamirštu po mėnesio ir apie kurias noriu pasakoti kitiems. "Paskutinė mergina" man ir yra viena tokių knygų. Tikrai likusi galvoje ir širdyje. 2 dienos. Tiek man užtruko perskaityt praeitų metų rudenį pelniusios Nobelio Taikos premiją baisią beveik bendraamžės Nadios, 3 mėn. buvimo ir išgyvenimo ISIS sekso vergės ir šeimos bei žmogiško orumo sutrypimo istoriją. Skaitant dažnai pagavau save tarsi knygoje perteiktas siužetas įtraukia tiesiog kaip iš dalies pramanyta istorija ar kino filmo siužetas tik šiek tiek paremtas faktais. Nes per daug baisu, kad būtų tikra XXI a. Mes nebijom keliaudami į darbus ir mokyklas žūti užminę ant bombos ar kad mus gali x kartų išduoti ir parduoti už mano toli gražu ne pačio naujausio Toyota automobiliuko kainą. Kaip dažnai mes net nesuprantame, kokioje laimingoje šalyje gyvename ir kiek daug pasaulyje yra nekaltų žmonių, kurių vienintelė svajonė nebijoti užmigti ir pabusti bei nematyti ginklų savo gimtinėje. Parašyta paprastu, neįmantriu stiliumi "Baltų lankų" išleista knyga rišliai perteikia jazidų istoriją ir padėtį Irake. Tokios knygos pramerkia akis ir atskleidžia, kiek daug nežinome ir kiek daug nusikaltimų žmonijai liko ne tik istorijos puslapiuose, bet ir vyksta tiesiog dabar, šią minutę ir kasdien.
Kategorijos
