Norėčiau parašyt, kad "nieko naujo nesužinojau", bet kaip gera suprast, kad viskas vienodai pažįstama, aktualu ir man, bendražmogiška."Kaip oriai sugebėti priimti pagalbą. Kaip prašyti padėti. Kaip savo bejėgiško kūno ar galimybių neprilyginti nevisavertiškumui. Kaip jaustis stipriam dvasiškai, net kai nėra akivaizdu, kad esi kažkam labai naudingas ar nepakeičiamas. Kaip nesijausti beviltiškai net ir tada, kai bet kokia kryptingesnė veikla yra šimtą kartų nutraukiama kieno nors kito poreikiams tenkinti."